Pajamų mokesčio tarifai

           Nuo 2009 m. sausio 1 d. nustatomas visoms pajamoms, išskyrus pajamas iš paskirstytojo pelno, vienodas — 15 proc. pajamų mokesčio tarifas. Privalomo sveikatos draudimo įmokos (6 ir 9 proc.) atskiriamos, jų mokėjimas nustatomas Sveikatos draudimo įstatyme. Nuo su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų ir autorinių atlyginimų (išmokamų vykdant individualią veiklą ar pagal vienkartines sutartis) prievolė išskaičiuoti sveikatos draudimo įmokas nustatoma mokestį išskaičiuojančiajam asmeniui.

Pagal GPMĮ projektą kitoks – 20 proc. pajamų mokesčio tarifas nustatomas pajamoms iš paskirstytojo pelno. Tokioms pajamoms priskiriami dividendai (įskaitant ir skirstant vieneto pelną ar mažinant įstatinį kapitalą vieneto dalyvio gautas lėšas ar gauto turto tikroji rinkos kaina). Pajamoms, gautoms iš paskirstytojo pelno, nepriskiriamos neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio pajamos. Neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio pajamos iš apmokestinto pelno, viršijančios 4000 Lt apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. 

Natūra gautos pajamos

GPMĮ projekte numatoma  apibrėžti gyventojo natūra gautą naudą, kuri nėra laikoma jo pajamomis, t.y.:

— tam tikro dydžio nepiniginiai laimėjimai (prizai) ir dovanos;

— gyventojo gauta nauda, darbdaviui visiškai ar iš dalies sumokėjus už gyventojui suteiktas gydymo paslaugas, kai to reikalauja teisės aktai;

— nauda, gauta gyventojui nemokamai suteikus naudotis darbo drabužiais, avalyne, darbo įrankiais, įranga ir kitų turtu, kai su šiais darbo drabužiais, avalyne, darbo įrankiais, įranga ir kitu turtu atliekamos tik darbo funkcijos;

— nauda, gauta kitam asmeniui mokymo įstaigoms sumokėjus už tam tikrą gyventojo mokymą;

—    kito asmens lėšomis už gyventoją į biudžetą sumokėtas pajamų mokestis.

Kartu, siekiant išvengti piktnaudžiavimo tais atvejais, kai pajamas gyventojui suteikia ne tiesiogiai darbdavys, o su darbdaviu susiję asmenys, arba kai pajamos natūra suteikiamos ne tiesiogiai darbuotojui, o jo šeimos nariams, įtvirtinama nuostata, kad tokiais atvejais pajamos priskiriamos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms .

Pajamų, gautų natūra, įvertinimo (apskaičiavimo) tvarką nustatyti pavedama Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai.

Neapmokestinamųjų pajamų dydžių taikymo tvarka

Iš esmės keičiama neapmokestinamojo pajamų dydžio (toliau – NPD) taikymo tvarka. NPD nuolatiniam Lietuvos gyventojui numatyta taikyti tik su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms, o konkretų taikytiną NPD nustatyti atsižvelgiant į gyventojo pajamas vadovaujantis principu, kad didėjant pajamoms taikomas vis mažesnis NPD, o tam tikrą lygį viršijančioms pajamoms numatoma NPD netaikyti.

NPD kalendoriniais metais pasirinktoje darbovietėje pagal gyventojo pateiktą prašymą taikomas tokia tvarka:

1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos neviršija 800 litų per mėnesį, taikomas 470 litų per mėnesį NPD;

2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos viršija 800 litų per mėnesį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal formulę:

1 pavyzdys

Kai pagal pateiktą formulę apskaičiuotas NPD yra neigiamas, laikoma, kad jis lygus 0.

Metinis NPD (toliau – MNPD) negali būti didesnis nei:

1) 5640 litų, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija 9600 litų;

2) jeigu GMP viršija 9600 litus, MNPD negali būti didesnis nei suma apskaičiuota pagal analogišką formulę:

2 pavyzdys

Pažymėtina, kad, apskaičiuojant metinį NPD, į metines nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamas (GPM) įskaitomos mokestiniu laikotarpiu gautos ne tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, bet ir motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, individualios veiklos pajamos, ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, turto nuomos pajamos, palūkanos, pajamos iš paskirstytojo pelno, neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio pajamos, gautos iš šio vieneto apmokestinto pelno, autoriniai atlyginimai, honorarai, metinės išmokos (tantjemos) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, pensijos ir rentos, teismo priteistas arba pagal sutartį gautas išlaikymas, išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, pensijų anuitetai, loterijų ir azartinių lošimų laimėjimai, sporto varžybų prizai. Todėl nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuriam priklausantis metinis NPD yra mažesnis nei pritaikytas, turės pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir iki deklaracijos termino pabaigos (gegužės 1 d.) sumokėti pajamų mokesčio skirtumą.

Nuolatiniams Lietuvos gyventojams, auginantiems vaikus nustatyti papildomi NPD: už pirmąjį vaiką – 100 litų, už kiekvieną paskesnį –200 litų. Papildomo NPD taikymas nėra siejamas su pajamų, susijusių su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, atitinamais dydžiais. Papildomi NPD kalendoriniais metais taikomi tėvams per pusę.

         Pajamų mokesčio lengvatos, taikomos  turto pardavimo pajamoms

Pagal šiuo metu galiojančias GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies nuostatas ne individualios veiklos nekilnojamojo turto pardavimo pajamos neapmokestinamos pajamų mokesčiu, jeigu toks turtas yra įsigytas anksčiau negu prieš 3 metus iki jo pardavimo. Numatoma pailginti GPMĮ nustatytą minimalų laikotarpį, kurį išlaikius ne individualios veiklos nekilnojamąjį turtą, tokio turto pardavimo pajamos būtų neapmokestinamos pajamų mokesčiu. GPMĮ projekte siūloma pakeisti gyventojo ne individualios veiklos nekilnojamojo turto pardavimo pajamų priskyrimo neapmokestinamosioms pajamoms tvarką: kito nei gyvenamasis būstas nekilnojamojo turto perleidimo atvejais, minimalų laikotarpį, kurį išlaikius turtą nuosavybės teise pajamos būtų priskiriamos neapmokestinamosioms, siūloma pailginti nuo 3 iki 10 metų. Neapmokestinamosioms pajamoms siūloma priskirti pajamas, gautas perleidus gyvenamąjį būstą (įskaitant susijusią žemę), kuriame gyventojas 2 metus iki būsto perleidimo buvo deklaravęs gyvenamąją vietą, taip pat numatant, jog tais atvejais, kai gyventojas perleidžia gyvenamąjį būstą (įskaitant susijusią žemę), kuriame gyvenamoji vieta buvo deklaruota trumpiau nei 2 metus, tokios pajamos neapmokestinamosioms pajamoms būtų priskirtos tik tuo atveju, jeigu gyventojas jas per 1 metus panaudotų kito gyvenamojo būsto, kuriame būtų deklaruota jo gyvenamoji vieta, įsigijimui.

        Pajamų mokesčio lengvatos išmokoms pagal gyvybės draudimo sutartis

           Pagal nuo 2003 m. sausio 1 d. sudarytas gyvybės draudimo sutartis gautos išmokos pajamų mokesčiu neapmokestinamos, jeigu:

— gyvybės draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų ir išmokos gavimo momentu išmokos gavėjas yra jaunesnis nei 26 metų;

— gyvybės draudimo sutarties terminas ne trumpesnė kaip 5 metai ir išmokos gavėjas yra sulaukęs minimalaus pensinio amžiaus pagal Profesinių pensijų kaupimo įstatymą (šiuo metu – 55) arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0-25 proc., ar 30-40 proc. darbingumo lygis arba išmokos gavėjas yra neįgalus vaikas, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis;

— išmokos dalis, lygi pagal sutartį sumokėtoms įmokoms, kurios nebuvo atimamos iš pajamų GPMĮ 21 straipsnyje nustatyta tvarka;

 — išmokos dalis viršijanti įmokas, jeigu gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 10 metų;

Išliko apmokestinimo lengvatų tęstinumas išmokoms pagal iki 2003-01-01 sudarytas gyvybės draudimo sutartis.

          Pajamų mokesčio lengvatos, suteikiančios teisę gyventojams iš pajamų atimti išlaidas

GPMĮ projekte siūloma atsisakyti pajamų mokesčio lengvatos palūkanoms už paimtą kreditą gyvenamajam būstui statyti ar jam įsigyti (tačiau kartu, atsižvelgiant į teisėtus lūkesčius, siūloma suteikti gyventojams teisę atimti iš pajamų palūkanas už bet kurį vieną iki 2009 m. sausio 1 d. paimtą kreditą gyvenamajam būstui statyti ar jam įsigyti).

GPMĮ projekte taip pat siūloma atsisakyti nuostatų, suteikiančių gyventojams teisę iš pajamų atimti išlaidas už vieną įsigytą asmeninį kompiuterį ir (arba) interneto prieigos įrengimą, užtikrinant galimybę iš pajamų atimti už 2004-2008 m. pagal lizingo sutartį įsigytą kompiuterį 2009 metų ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais faktiškai apmokėtą kainos dalį, neviršijančią nustatytų dydžių.

Be to, nuo 2009 metų siūloma leisti atskaityti iš gyventojo apmokestinamųjų pajamų sumas, sumokėtas už profesinį mokymą ar studijas tik tuo atveju, jei juos baigus įgyjamas pirmas atitinkamas aukštasis išsilavinimas ir (ar) suteikiama pirma atitinkama kvalifikacija.

            Pakeitimai, reglamentuojantys individualios veiklos pajamų apmokestinimo tvarką

Atsižvelgiant į tai, kad GPMĮ projekte numatoma visoms pajamoms taikyti vieną pajamų mokesčio tarifą, siūloma gyventojams, vykdantiems individualią veiklą, iš kurios gautos pajamos nėra apmokestintos įsigijus verslo liudijimą, 15 proc. pajamų mokesčio tarifą taikyti pajamoms, iš kurių atimti nustatyti leidžiami atskaitymai. Be to, siūloma nustatyti, kad nuo 2010 m. gyventojai individualios veiklos (išskyrus, atlikėjų, sportininkų veiklą ar veiklą, pajamos iš kurios apmokestinamos įsigijus verslo liudijimą), pajamas pripažįsta pagal kaupimo principą, jeigu šis gyventojas yra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju arba savo tokiai veiklai priskiria ir naudoja ilgalaikį turtą. Individualią veiklą vykdančių gyventojų, kurie pajamas pripažins pagal kaupimo principą, susidarę mokestinio laikotarpio nuostoliai gali būti perkeliami į kitus mokestinius metus GPMĮ 18¹ straipsnyje nustatyta tvarka. Kitų individualią veiklą vykdančių gyventojų leidžiamų atskaitymų suma negali viršyti per tą mokestinį laikotarpį gautų individualios veiklos pajamų.

            Pajamų apmokestinamas, įsigijus verslo liudijimą

            GPMĮ projekte numatyta, kad 2009 metams savivaldybių tarybų nustatytas fiksuotas pajamų mokestis negali būti mažesnis už pajamų mokestį apskaičiuojamą iš 12 minimalių mėnesinių algų, galiojusių 2008 m. spalio 1 d., sumos atėmus 3840 litų ir pritaikius 24 proc. tarifą.

2010 m. ir vėlesniais metais savivaldybių tarybos negalės nustatyti mažesnio fiksuoto pajamų mokesčio apskaičiuojamo 12 minimalių mėnesinių algų, galiojusių mokestinio laikotarpio, einančio prieš mokestinį laikotarpį, kuriam įsigyjami verslo liudijimai, spalio 1 d., sumai pritaikius mokestinio laikotarpio sausio 1 d. galiosiantį GPMĮ 6 straipsnio 1 dalyje nurodytą pajamų mokesčio tarifą.

GPMĮ 6 straipsnyje nustatytos lengvatų rūšys, kurioms savivaldybių tarybos gali nustatyti mažesnius fiksuoto pajamų mokesčio dydžius, išlieka.

         Žemės ūkio veiklos pajamų apmokestinimas

GPMĮ projekte siūloma neapmokestinamosioms pajamoms priskirti tik tų ūkininkų (ir jo partnerių) iš vykdomos žemės ūkio veiklos gautas pajamas ar tik tų gyventojų iš nuosavybės teise turimoje, išsinuomotoje ar teisės aktų tvarka suteiktoje žemėje užaugintos ar užaugintos ir perdirbtos žemės ūkio produkcijos realizavimo gautas pajamas, kurių, atitinkamai, ūkio ar žemės valdos dydis neviršija 14 europinio dydžio vienetų . Tačiau kartu siekiant kad ūkininkams ir kitiems iš realizuotos žemės ūkio produkcijos pajamų gaunantiems gyventojams atsirandanti mokesčių našta didėtų palaipsniui, numatoma, kad jų gautoms pajamoms, kurios bus apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, 2009 m. taikomas 5 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifas, o 2010 metais – 10 proc. mokesčio tarifas. Gyventojams, kurių pajamos iš žemės ūkio veiklos neapmokestinamos dėl to, kad jų ūkio ar žemės valdos dydis neviršija 14 europinio dydžio vienetų, mokamos vieneto (kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) dalyviams (nariams) skirstant šio vieneto pelną (GPMĮ 17 str. 51 punkto pakeitimas), išmokos taip pat neapmokestinamos.

Pajamų mokesčio išskaičiavimo tvarka

Prie pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų A klasei, yra priskiriamos ne tik sporto ir atlikėjo veiklos pajamos, bet ir kitos veiklos pajamos, kurias gyventojui išmoka su juo darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijęs asmuo. Prie A klasės pajamų nuo šiol priskiriamos tik tokios pajamos, gautos už parduotą ne individualios veiklos turtą: nenuolatinių Lietuvos gyventojų pajamos, gautos už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje, arba kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, taip pat gyventojų (ir nuolatinių, ir nenuolatinių) pajamos už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn nenukirstą mišką, apvaliąją medieną, netauriųjų metalų laužą.

Prievolė deklaruoti pajamas

GPMĮ projekte  numatoma, kad prievolė deklaruoti pajamas nustatyta verslo liudijimą įsigijusiam ar individualią veiklą įregistravusiam gyventojui, neatsižvelgus į tai, gavo jis pajamų iš tokios veiklos, ar negavo.

Nuo pareigos pateikti metines pajamų mokesčio deklaracijas yra atleisti nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kurie gavo tik A klasei priskiriamų su darbo santykiais susijusių pajamų, jeigu  jiems pritaikyti metiniai NPD neturi būti perskaičiuojami ir jei jie nepageidauja pasinaudoti teise atimti iš pajamų metinį papildomą NPD ir patirtas GPMĮ 21 straipsnyje nurodytas išlaidas.

 Dėl dovanų gauto turto iš brolių ir (ar) seserų

Seime pritarta pasiūlymui papildyti  GPMĮ 17 str. 26 punktą, kuris išdėstomas taip: „Paveldėjimo būdu gautos pajamos, kurios yra mokesčio objektas pagal Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokestį reglamentuojančius teisės aktus; dovanojimo būdu gautos pajamos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų ir senelių; taip pat iš kitų gyventojų dovanojimo būdu per mokestinį laikotarpį gautų pajamų suma (vertė), neviršijanti 8000 litų;“ Vadinasi, nuo 2009-01-01 dovanų gautas turtas iš brolių ir seserų neapmokestinamas.

KLAUSIMAI — ATSAKYMAI

 Ar bus sumažintas gyventojų pajamų mokestis?

Vyriausybė pritarė gyventojų mokamo pajamų mokesčio (GPM) tarifo mažinimui. Pajamų mokesčio tarifas, išskyrus pajamas iš paskirstytojo pelno, mažinamas iki 15 proc. Privalomo sveikatos draudimo įmokos (6  ir 9 proc.) mokėjimas nustatomas Sveikatos draudimo įstatyme. Paskirstytąjį pelną numatyta apmokestinti taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą. Tokioms pajamoms priskiriami dividendai (įskaitant ir skirstant vieneto pelną ar mažinant įstatinį kapitalą vieneto dalyvio gautas lėšas ar gauto turto tikrąją rinkos kainą). Pajamoms, gautoms iš paskirstytojo pelno, nepriskiriamos neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio pajamos, todėl iš tokio vieneto apmokestinto pelno gautoms pajamoms bus taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas.

 Ar bus taikoma pajamų mokesčio lengvata 2009 metais nuolatinio Lietuvos gyventojo įsigytam asmeniniam kompiuteriui?

                      2009 m. įsigytam asmeniniam kompiuteriui pajamų mokesčio lengvata nebus taikoma. Nuolatinis Lietuvos gyventojas 2009 m. ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais galės iš savo metinių apmokestinamųjų pajamų atimti tik sumokėtas kainos dalis (be palūkanų) už 2004 – 2008 metais pagal lizingo sutartį įsigytą asmeninį kompiuterį.

Ar bus taikoma pajamų mokesčių lengvata palūkanoms mokamoms nuolatinio Lietuvos gyventojo už 2009 m. paimtą kreditą gyvenamajam būstui statyti ar jam įsigyti?

                      Pajamų mokesčio lengvata palūkanoms mokamoms už 2009 m. paimtą kreditą gyvenamajam būstui statyti ar jam įsigyti nebus taikoma. Šia pajamų mokesčio lengvata galės ir toliau naudotis tik tie nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kurie iki 2009 m. sausio 1 d. paėmė kreditą gyvenamajam būstui statyti ar jam įsigyti. Tačiau šie nuolatiniai Lietuvos gyventojai iš savo metinių apmokestinamųjų pajamų galės atimti tik už vieną kreditą mokamas palūkanas.

                      Ar gyventojo gautos ne individualios veiklos nekilnojamojo turto pardavimo pajamos, pardavus nekilnojamąjį turtą praėjus trims metams nuo jo įsigijimo, bus apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu?

                      Gyventojo gautos ne individualios veiklos nekilnojamojo turto pardavimo pajamos, pardavus nekilnojamąjį turtą praėjus trims metams nuo jo įsigijimo, bus apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, išskyrus atvejus, kai parduodamas gyvenamasis būstas (įskaitant susijusią žemę). Pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Europos ekonominės erdvės valstybėje esantį gyvenamąjį būstą (įskaitant susijusią žemę), jeigu jame pastaruosius dvejus metus iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn buvo gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, yra neapmokestinamos pajamų mokesčiu. Taip pat neapmokestinamosiomis pajamomis laikomos pajamos gautos, pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Europos ekonominės erdvės valstybėje gyvenamąjį būstą (įskaitant susijusią žemę), kuriame gyventojo gyvenamojo vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, buvo trumpiau nei dvejus metus ir per vienerius metus nuo tokio būsto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, ir panaudotos kito Europos ekonominės erdvės valstybėje esančio gyvenamojo būsto, kuriame gyventojas teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą, įsigijimui. Kito ne individualios veiklos nekilnojamojo turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn nekilnojamąjį daiktą esantį Europos ekonominės erdvės valstybėje priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms tik tokiu atveju, jeigu toks daiktas įsigytas ne anksčiau negu prieš dešimt metų.

Ar reikės mokėti pajamų mokestį nuo išmokos dalies, lygios įmokoms, jeigu nutraukiama gyvybės draudimo sutartis sudaryta nuo 2003-01-01 ir gyventojas nesinaudojo GPMĮ 21 straipsnyje nustatyta lengvata iš pajamų atimti gyvybės draudimo įmokas?

                      GPMĮ projekte nustatyta, kad nutraukus nuo 2003-01-01 sudarytą gyvybės draudimo sutartį, gaunamos išmokos dalis, lygi pagal šią sutartį sumokėtoms įmokoms, kurios nebuvo atimamos iš pajamų GPMĮ 21 straipsnyje nustatyta tvarka, pajamų mokesčiu neapmokestinamos.         

Kaip nuo 2009 m. sausio 1 d. nustatomas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) ir kaip jis taikomas?

Pagrindinis NPD gali būti taikomas tik su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Konkretus jo dydis nustatomas atsižvelgiant į gyventojo per mokestinį laikotarpį gautas nustatytų rūšių pajamas**. Jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija 9600 litų, jo metinis NPD yra 5640 litų,

Jeigu GMP viršija 9600 litų, metinis NPD apskaičiuojamas pagal formulę: [metinis NPD = 5640 – 0,2*(GMP – 9600)]. Jeigu apskaičiuotas metinis NPD yra neigiamas, laikoma, kad jis lygus 0. Gyventojai, kurių metinės pajamos (bruto) siekia 37800 litų (3150 litų per mėnesį) neturi teisės atimti NPD iš savo su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų.

Gyventojo prašymu NPD gali būti taikomas mokestinio laikotarpio eigoje vienoje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, gavimo vietoje, tačiau mokestiniam laikotarpiui pasibaigus metinis pagrindinis NPD turėtų būti perskaičiuotas, atsižvelgiant į metines gyventojo pajamas.

NPD mokestiniu laikotarpiu, jei gyventojas turi teisę į jį ir pageidauja juo pasinaudoti, taikomas tokia tvarka:

1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos neviršija 800 litų per mėnesį, taikomas 470 litų per mėnesį NPD;

2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos viršija 800 litų per mėnesį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal formulę: [Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 470 – 0,2* (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – 800)]. Apskaičiuojant su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas atsižvelgiama tik į visas kas mėnesį mokamas išmokas (pagrindinį darbo užmokestį, priedus ir priemokas).

Gyventojas turi teisę mokestiniu laikotarpiu atsisakyti NPD taikymo, net jeigu jis gyventojui gali būti pritaikytas. Nepasinaudotu NPD ar jo dalimi gyventojas negalės pasinaudoti mokestiniam laikotarpiui pasibaigus.

Pažymėtina, kad mokestiniam laikotarpiui pasibaigus pajamų mokestis perskaičiuojamas laikantis nuostatos, kad per mokestinį laikotarpį gyventojui negali būti pritaikyta didesnė NPD suma, negu apskaičiuota Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (pagal antroje pastraipoje paminėtą formulę). Jeigu faktiškai pritaikyta NPD suma yra didesnė, mokesčio skirtumą tarp mokesčio sumos, apskaičiuotos gyventojui taikant pagal GPMĮ 20 straipsnio 1 dalį priklausantį NPD, ir mokestiniu laikotarpiu sumokėtos (išskaičiuotos) pajamų mokesčio sumos, gyventojas privalo sumokėti į biudžetą iki metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo termino pabaigos.

 ** Apskaičiuojant GMP iš per mokestinį laikotarpį gyventojo gautų pajamų atimamos Įstatymo 19 straipsnyje, o individualią veiklą vykdančiam gyventojui – ir Įstatymo 18 straipsnyje nurodytos sumos, išskyrus mokestinio laikotarpio veiklos nuostolius. Apskaičiuojant GMP įskaitomos mokestiniu laikotarpiu gautos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, individualios veiklos pajamos, ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, turto nuomos pajamos, palūkanos, pajamos iš paskirstytojo pelno, neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio pajamos, gautos iš šio vieneto apmokestinto pelno, autoriniai atlyginimai, honorarai, metinės išmokos (tantjemos) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, pensijos ir rentos, teismo priteistas arba pagal sutartį gautas išlaikymas, išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, pensijų anuitetai, loterijų ir azartinių lošimų laimėjimai, sporto varžybų prizai.

Koks ir kaip nuo 2009 m. sausio 1 d. taikomas papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (PNPD)?

Visiems nuolatiniams Lietuvos gyventojams, auginantiems vaikus iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, už kiekvieną vaiką taikomas PNPD – už pirmą vaiką 100, o už antrą ir paskesnį vaiką – po 200 litų kas mėnesį. Tėvams, kurie augina vaikus vieni, taikomas visas PNPD dydis, kai vaikas auga su abiem tėvais – šis dydis dalijamas per pusę.

 Pažymėtina, jog išlieka nuostatos, kad metinis PNPD nustatomas sudedant tėvams (įtėviams) taikytinus mokestinio laikotarpio atitinkamų mėnesių PNPD ir, kad metinis PNPD tėvams (įtėviams) taikomi jų pasirinktu santykiu.

Ar gyventojas, pageidaujantis, kad darbovietėje 2009 m. sausio mėnesį jam būtų taikomas NPD ir/ar papildomas NPD (už auginamus vaikus), turi pateikti darbdaviui naują prašymą?

             Gyventojui, kuris darbdaviui 2008 m. ar ankstesniais metais buvo pateikęs prašymą taikyti NPD (pagrindinį ar individualų), auginantis vaikus — ir papildomą NPD, nebūtina teikti naujo prašymo.  Šie dydžiai darbovietėje gali būti taikomi anksčiau pateiktų prašymų pagrindu.

Kaip apskaičiuoti pajamų mokestį darbuotojams, kurie sausio pradžioje yra atleidžiami iš darbo, ar taikyti NPD?

Jeigu toks darbuotojas buvo pateikęs prašymą taikyti NPD, tai jam turėtų būti taikomas sausio mėn. NPD. Nuo išmokamų darbo santykiais išmokų išskaičiuojamas pajamų mokestis, taikant 15 proc. mokesčio tarifą, ir 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmoka. 

Kaip apskaičiuoti pajamų mokestį mokant atlyginimą už gruodžio mėn.(II dalį)  sausio 14 d. ?

2009 m. sausio mėn. išmokant gruodžio mėnesio darbo užmokesčio antrąją dalį, turėtų būti taikomas mėnesio NPD, jeigu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (projekte) pateiktą mėnesio NPD formulę jį priklauso taikyti. Pajamų mokestis išskaičiuojamas taikant 15 proc. mokesčio tarifą, 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmoka.

Kokiu pajamų mokesčio tarifu apmokestinamos individualios veiklos pajamos?

Numatoma, kad gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla (išskyrus veiklą iš kurios gautos pajamos apmokestinamos įsigyjant verslo liudijimą) nuo 2009 m. sausio l dienos gautos pajamos apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, atėmus iš gautų pajamų leidžiamus atskaitymus.

Ar individualia veikla besiverčiantys gyventojai privalo teikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją?

Gyventojas, kuris mokestiniu laikotarpiu buvo įregistravęs individualią veiklą, privalo pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją net ir tuo atveju, jeigu individualios veiklos pajamų negavo.

Kokios ūkininkų (jų partnerių) pajamos išliks neapmokestinamos pajamų mokesčiu?

GPMĮ projekte nustatyta neapmokestinamosioms pajamoms priskirti tik tų ūkininkų (ir jų partnerių) iš vykdomos žemės ūkio veiklos gautas pajamas ar tik tų gyventojų iš nuosavybės teise turimoje, išsinuomotoje ar teisės aktų tvarka suteiktoje žemėje užaugintos ar užaugintos ir perdirbtos žemės ūkio produkcijos realizavimo gautas pajamas, kurių, atitinkamai, ūkio ar žemės valdos dydis neviršija 14 europinio dydžio vienetų .

Tačiau kartu siekiant kad ūkininkams ir kitiems iš realizuotos žemės ūkio produkcijos pajamų gaunantiems gyventojams atsirandanti mokesčių našta didėtų palaipsniui, numatoma, kad jų gautoms pajamoms, kurios bus apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, 2009 m. taikomas 5 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifas, o 2010 metais – 10 proc. mokesčio tarifas.

Gyventojams, kurių pajamos iš žemės ūkio veiklos neapmokestinamos dėl to, kad jų ūkio ar žemės valdos dydis neviršija 14 europinio dydžio vienetų, mokamos vieneto (kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) dalyviams (nariams) skirstant šio vieneto pelną (GPMĮ 17 str. 51 punkto pakeitimas), išmokos taip pat neapmokestinamos.

Ar bus panaikinti visi verslo liudijimai, ar tik kai kurių rūšių?

Verslo liudijimai 2009 metams pagal turimą informacija neturėtų būti naikinami.  

Savivaldybių tarybos fiksuotus pajamų mokesčio dydžius tvirtina kiekvieniems metams. 2009 m. minimalus metinis fiksuotas pajamų mokesčio dydis bus 1382 litai.