2008-12-19

Pelno mokesčio įstatymo pakeitimų įstatymų projektai:

Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2, 5, 12, 34, 38², 41, 58 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 40¹ straipsniu ir IX¹ skyriumi įstatymo projektas (priimtas)

Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 3, 33, 34, 35, 55 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 2, 3, 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (priimtas)

Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 5, 12, 26, 35, 36, 37, 53 straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 37¹ bei 37² straipsniais ir įstatymo 3 priedėlio papildymo įstatymo 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (priimtas)

Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2, 4, 5, 26, 41, 43, 54 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 1, 3 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas (svarstomas)   

PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO PAKEITIMO PROJEKTUOSE NUMATOMA:

Pelno mokesčio tarifai

Nuo 2009 m. prasidėjusio mokestinio laikotarpio (ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais) Lietuvos vienetų ir nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 20 proc. pelno mokesčio tarifą.

Kredito unijoms, Centrinei kredito unijai taip pat nustatomas 20 proc. pelno mokesčio tarifas.

Numatomos išlygos kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams) ir žemės ūkio veiklą vykdantiems vienetams:

kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) apmokestinamasis pelnas (ar jo dalis), proporcingai tenkantis pajininkų, kurių ūkis arba valda atitinka Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytus kriterijus, pajinių įnašų vertei paskutinę mokestinio laikotarpio dieną, apmokestinamas taikant 0 procentų pelno mokesčio tarifą, jeigu:

1) per mokestinį laikotarpį daugiau kaip 50 procentų kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, arba 

2) per mokestinį laikotarpį daugiau kaip 85 procentus kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos ir (arba) pajamos už parduotus įsigytus  iš savo narių  šių narių pagamintus žemės ūkio produktus  ir  (arba) savo nariams parduotus degalus, trąšas, sėklas,  pašarus, priemones nuo kenkėjų ir piktžolių bei materialųjį  turtą,  skirtą  naudoti  tik  savo  narių žemės ūkio veikloje.

Tokių kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), atitinkančių 1 ir 2 punktuose nustatytas sąlygas, likusi apmokestinamojo pelno dalis, kuriai netaikomas 0 proc. pelno mokesčio tarifas, už 2009 metais prasidėjusį mokestinį laikotarpį apmokestinama taikant 5 proc. pelno mokesčio tarifą, už 2010 metais prasidėjusį mokestinį laikotarpį – 10 proc. pelno mokesčio tarifą, o vėlesniais mokestiniais laikotarpiais — 20 proc. mokesčio tarifą.

Žemės ūkio veiklą vykdančių vienetų, kuriems buvo taikomas 0 procentų pelno mokesčio tarifas, už 2009 metais prasidėjusį mokestinį laikotarpį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 5 proc. pelno mokesčio tarifą, o už 2010 metais prasidėjusį mokestinį laikotarpį – 10 procentų pelno mokesčio tarifą, jeigu per mokestinį laikotarpį daugiau kaip 50 procentų jų pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos.

Nuo 2009 m. prasidėjusio mokestinio laikotarpio 20 proc. pelno mokesčio tarifas taikomas laivybos vienetų fiksuotai pelno mokesčio bazei (be jokių atskaitymų), taip pat vieneto gautai paramai, panaudotai ne pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme nustatytą paramos paskirtį bei iš vieno paramos teikėjo per mokestinį laikotarpį grynais pinigais gautos paramos daliai, viršijančiai 250 MGL dydžio sumą (be atskaitymų).

2. Nuo 2009 m. sausio 1 d. pajamoms iš paskirstytojo pelno (dividendų) numatomas taikyti 20 proc. pelno mokesčio tarifas.

3. Užsienio vienetų pajamoms, gautoms ne per jų nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje, nuo 2009 m. sausio 1 d. taikomas 20 proc. mokesčio tarifas pajamos už parduotą, kitokiu būdu perleistą nuosavybėn arba išnuomotą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje; pajamoms už Lietuvos Respublikoje vykdomą atlikėjų ir sporto veiklą bei metinėms išmokoms (tantjemoms) už stebėtojų tarybos narių veiklą.

Lengvata pelno nesiekiantiems vienetams

Pelno nesiekiantiems vienetams nustatoma papildoma pelno mokesčio lengvata, pagal kurią ūkinės komercinės veiklos pajamoms nepriskiriamos iš veiklos, vykdomos tenkinant viešuosius interesus, gautos pajamos, kurios skiriamos tokiai veiklai finansuoti.

Pelno mokesčio lengvata investicijoms į naujausias technologijas

Numatoma, kad nuo 2009 m. prasidėjusio mokestinio laikotarpio vienetams vykdantiems investicinį projektą – atliekantiems investicijas į ilgalaikį turtą, skirtą naujų, papildomų produktų gamybai ar paslaugų teikimui arba gamybos (ar paslaugų teikimui) pajėgumų didinimui, arba naujo gamybos (ar paslaugų teikimo) proceso įdiegimui, arba esamo proceso (jo dalies) esminiam pakeitimui, taip pat su tarptautiniai išradimų patentais apsaugotų technologijų įdiegimui, už mokestinį laikotarpį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas gali būti sumažinamas iki 50 procentų. Šią sumą viršijančios išlaidos gali būti perkeliamos į vėlesnius keturis vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius. Apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas tik per 2009-2013 metų mokestinius laikotarpius patirtomis išlaidomis. Tačiau už kiekvieną mokestinį laikotarpį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas negalėtų būti sumažintas daugiau kaip 50 procentų.

Vieneto investicijos, skirtos vien tik turimam ilgalaikiam turtui pakeisti kitu analogiškos rūšies ilgalaikiu turtu, nebūtų laikomos investiciniu projektu (ar jo dalimi).

Investicinio projekto vykdymui įsigyto ilgalaikio turto nusidėvėjimo (ar amortizacijos) sąnaudos iš pajamų atskaitomos PMĮ 18 straipsnyje nustatyta tvarka.

Avansinis pelno mokestis

Numatoma, kad jei vienetas mokestinio laikotarpio avansinį pelno mokestį pasirinks mokėti pagal numatomą mokestinio laikotarpio pelno mokestį, tai mokesčio sumą jis turi apskaičiuoti atsižvelgdamas į naują 20 proc. pelno mokesčio tarifą ar jam nuo 2009 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio taikomą kitą tarifą (ši nuostata taikoma ir žemės ūkio veiklą vykdantiems vienetams, kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams), kredito unijoms ir Centrinei kredito unijai, kurie mokėjo 0 proc. ar kitaip sumažintą pelno mokestį), tačiau už 2009 metais prasidedantį mokestinį laikotarpį neturi būti atsižvelgiama į galimą apmokestinamojo pelno sumažinimą dėl vykdomo investicinio projekto.

Apskaičiuojant avansinį pelno mokestį pagal praėjusių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną, vienetas privalės atsižvelgti į pasikeitusį pelno mokesčio tarifą 20 proc., ar jam nuo 2009 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio taikomą kitą tarifą (ši nuostata taikoma ir žemės ūkio veiklą vykdantiems vienetams, kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams), kredito unijoms ir Centrinei kredito unijai, kurie mokėjo 0 proc. ar kitaip sumažintą pelno mokestį).

Dividendų apmokestinimas

Kaip jau minėta, dividendams numatoma taikyti 20 proc. pelno mokesčio tarifą.

Pagal projektą PMĮ 33 str. 2 dalyje nustatyta dividendų neapmokestinimo išimtis (t.y. dividendai neapmokestinami, jei akcininkas ne trumpiau kaip 12 mėnesių valdo ne mažiau kaip 10 procentų balsų suteikiančių akcijų), bus taikoma ne visai Lietuvos vienetui išmokamų dividendų sumai, jei dividendus išmokančio Lietuvos vieneto apmokestinamajam pelnui taikomas 0 proc. pelno mokesčio tarifas arba apmokestinamasis pelnas mažinamas dėl investicijų lengvatos, arba apmokestinamasis pelnas (ar jo dalis) neapmokestinamas dėl PMĮ 12 str. 5, 15 ir 16 punktuose nustatytų lengvatų. Taikant šios dalies nuostatas, numatyta išlyga, pagal kurią nuostata dėl dividendų neapmokestinimo netaikoma išmokamiems dividendams, proporcingai tenkantiems faktiškai dėl minėtų lengvatų (įskaitant apmokestintą 0 proc. tarifu) neapmokestintam apmokestinamajam pelnui (ar jo daliai). Išimtis nustatyta laisvųjų ekonominių zonų įmonėms.

Analogiškas nuostatas numatoma taikyti, kai Lietuvos vienetas išmoka dividendus ir užsienio vienetams.

Jei dividendai gaunami iš užsienio vienetų, nesvarbu, ar iš Europos ekonominės erdvės vienetų, ar kitų užsienio vienetų, dividendų neapmokestinimo išimties numatoma netaikyti užsienio vienetų išmokamiems dividendams, proporcingai tenkantiems dėl tos užsienio valstybės teisės aktuose nustatytų lengvatų pajamoms (arba pelnui), neapmokestintam ar apmokestintam taikant 0 proc. pelno mokesčio (ar jam tapataus mokesčio) tarifą apmokestinamajam pelnui (ar jo daliai).

Nuo 2009 m. sausio 1 d. Lietuvos vienetas, gaunantis dividendus iš kito Lietuvos vieneto, galės įskaityti pelno mokesčio sumą, išskaitytą nuo jam išmokėtų dividendų. Tačiau ši nuostata netaikoma pelno mokesčio sumai, išskaitytai iš dividendų dėl PMĮ 33 str. 2 dalyje numatytos minėtos išlygos, t.y. jei dividendus išmokantis Lietuvos vienetas apmokestinamajam pelnui taikė 0 proc. pelno mokesčio tarifą arba apmokestinamojo pelno (ar jo dalies) neapmokestino dėl šioje dalyje minėtų kitų pelno mokesčio lengvatų.

Projekte numatoma įteisinti naują apmokestinimo normą, pagal kurią Lietuvos vieneto (išskyrus laisvosios ekonominės zonos įmones) fiziniams asmenims paskirstomas pelnas (ar jo dalis), proporcingai tenkantis neapmokestintam apmokestinamam pelnui dėl pelno mokesčio lengvatų (jei dividendus išmokančio Lietuvos vieneto apmokestinamajam pelnui taikomas 0 proc. pelno mokesčio tarifas (išskyrus kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) apmokestinamąjam pelnui taikomą 0 proc. pelno mokesčio tarifą) arba apmokestinamasis pelnas mažinamas dėl investicijų lengvatos, arba apmokestinamasis pelnas (ar jo dalis) neapmokestinamas dėl PMĮ 12 str. 5, 15 ir 16 punktuose nustatytų lengvatų), būtų apmokestinamas taikant 20 procentų mokesčio tarifą.

Kada  bus įvestas 20 procentų pelno mokestis?

Vienetų apmokestinamasis pelnas pagrindiniu 20 procentų pelno mokesčio tarifu numatomas apmokestinti apskaičiuojant 2009 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pelno mokestį.

Pajamoms iš paskirstytojo pelno (dividendų) numatomas taikyti 20 proc. pelno mokesčio tarifas nuo 2009 m. sausio 1 d.

Užsienio vienetų pajamoms, gautoms ne per jų nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje, nuo 2009 m. sausio 1 d. taikomas 20 proc. mokesčio tarifas pajamoms už parduotą, kitokiu būdu perleistą nuosavybėn arba išnuomotą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje; pajamoms už Lietuvos Respublikoje vykdomą atlikėjų ir sporto veiklą bei metinėms išmokoms (tantjemoms) už stebėtojų tarybos narių veiklą.

Ar išliks lengvatos individualioms įmonėms dėl neapmokestinimo 25 000 Lt pelno mokesčiu?

Individualioms įmonėms, tikrosioms ūkinėms bendrijoms ir komanditinėms ūkinėms bendrijoms nustatytos pelno mokesčio lengvatos dėl 25 tūkstančių litų apmokestinamojo pelno apmokestinamo taikant 0 procentų mokesčio tarifą keisti nenumatoma.

Ar keisis pelno mokesčio deklaracijos?

2008 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio pelno mokestis deklaruojamas deklaracijų formose, patvirtintose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. VA-2 „Dėl Metinių pelno mokesčio deklaracijų PLN204, PLN204A, PLN204N, PLN204U formų bei jų užpildymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 8-333).Tačiau, pritaikant esamą deklaracijos formą pasikeitusioms PMĮ nuostatoms, bus atlikti VMI prie FM viršininko 2007 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. VA-2 patvirtintų metinių pelno mokesčio deklaracijų PLN204, PLN204A, PLN204N, PLN204U formų užpildymo taisyklių pakeitimai.

Nuo 2009 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesniais laikotarpiais teiktinos pelno mokesčio deklaracijos formą numatoma keisti.

Deklaravimo (prie pajamų šaltinio FR0313 ir kt.) ypatumai nuo 2009 m. pagal jau šiandien galiojančius PMĮ pakeitimus?

Nuo 2009 metų pelno mokestis prie pajamų šaltinio ir toliau deklaruojamas pelno mokesčio deklaracijos formoje FR0313, patvirtintoje Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 40 (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. rugsėjo 2 d. įsakymo Nr. VA-157 redakcija). 2009 metais, atsižvelgiant į priimtas Lietuvos Respublikos 2008 m. liepos 14 d. įstatymo Nr. X-1697 (Žin., 2008, Nr. 87-3457) nuostatas, numatoma pakeisti formoje FR0313 pateikiamą pajamų rūšių kodų sąrašą, papildant jį nauju pajamų rūšies kodu – pajamos už Lietuvos Respublikoje vykdomą atlikėjų ir sporto veiklą.

 Kokios pelno mokesčio lengvatos numatomos vienetams, vykdantiems investicinį projektą?

Pelno mokesčio įstatymo projekte nustatyta, kad vienetas, vykdantis investicinį projektą – atliekantis investicijas į ilgalaikį turtą, skirtas naujų, papildomų produktų gamybai ar paslaugų teikimui arba gamybos (ar paslaugų teikimo) pajėgumų didinimui, arba naujo gamybos (ar paslaugų teikimo) proceso įdiegimui, arba esamo proceso (jo dalies) esminiam pakeitimui, taip pat su tarptautiniai išradimų patentais apsaugotų technologijų įdiegimui, galėtų sumažinti už mokestinį laikotarpį apskaičiuotą apmokestinamąjį pelną iki 50 procentų. Apmokestinamąjį pelną galima sumažinti per mokestinį laikotarpį, už kurį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas mažinamas, faktiškai patirtų išlaidų nurodytus reikalavimus atitinkančiam turtui įsigyti dydžiu.

Apmokestinamasis pelnas būtų mažinamas, jeigu turtas yra reikalingas vieneto investicinio projekto vykdymui ir:

1) turtas yra priskirtinas Įstatymo 1 priedėlio ilgalaikio turto grupėms „mašinos ir įrengimai“, „įrenginiai (statiniai, gręžiniai ir kt.)“, „kompiuterinė technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga)“, „programinė įranga“, „įsigytos teisės“, ir

2) turtas yra nenaudotas ir pagamintas ne anksčiau kaip prieš 2 metus (skaičiuojant nuo ilgalaikio turto naudojimo pradžios).

Vieneto investicijos, skirtos vien tik turimam ilgalaikiam turtui pakeisti kitu analogiškos rūšies ilgalaikiu turtu, nebūtų laikomos investiciniu projektu (ar jo dalimi).

 Kokie pakeitimai numatomi apmokestinant Lietuvos vieneto fiziniams asmenims paskirstomą pelną (ar jo dalį)?

Lietuvos vieneto, kuris nėra laisvosios ekonominės zonos įmonė, fiziniams asmenims paskirstomas pelnas (ar jo dalis), proporcingai tenkantis dėl Pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio 5, 15, 16 punktuose, 46¹ straipsnyje nustatytų lengvatų neapmokestintam apmokestinamajam pelnui ir (arba) taikant 0 procentų tarifą apmokestintam apmokestinamajam pelnui (išskyrus kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams) numatytas išlygas), apmokestinamas taikant 20 procentų mokesčio tarifą.

Nuo paskirstomo pelno apskaičiuotas pelno mokestis į biudžetą turės būti sumokėtas ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį toks paskirstytas pelnas buvo išmokėtas fiziniams asmenims, dešimtos dienos.

Kaip nuo 2009 metų bus apmokestinamas kredito unijų apmokestinamasis pelnas?

            Nuo 2009 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio kredito unijų bei Centrinės kredito unijos apmokestinamasis pelnas bus  apmokestinamas, taikant 20 procentų pelno mokesčio tarifą.

Ar mokesčio mokėtojas, apskaičiuodamas avansinį pelno mokestį, privalės atsižvelgti į pasikeitusį pelno mokesčio tarifą?

           Apskaičiuojant avansinį pelno mokestį mokesčio mokėtojas privalės atsižvelgti į pasikeitusį pelno mokesčio tarifą.

 Ši nuostata bus taip pat taikoma 0 procentų ar kitaip sumažintą pelno mokestį mokėjusiems ar buvusiems atleistiems nuo pelno mokesčio žemės ūkio veiklą vykdantiems vienetams, kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams), kredito unijoms, Centrinei kredito unijai.

Vadinasi, einamųjų mokestinių metų avansinis pelno mokestis privalės būti perskaičiuojamas, taikant nuo 2009 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio nustatytą pelno mokesčio tarifą. Pvz., jeigu žemės ūkio veiklą vykdanti įmonė iki 2009 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio pradžios apmokestinamąjį pelną apmokestino 0 proc. tarifu, tai apskaičiuodama 2009 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio avansinį pelno mokestį, privalės jį perskaičiuoti, taikant 5 proc. pelno mokesčio tarifą (jeigu per mokestinį laikotarpį daugiau kaip 50 procentų jų pajamų sudarys pajamos iš žemės ūkio veiklos).

Apskaičiuojant avansinio pelno mokesčio sumą už 2009 metais prasidedantį mokestinį laikotarpį pagal numatomą mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumą, neatsižvelgiama į galimą apmokestinamojo pelno sumažinimą dėl vykdomo investicinio projekto.

Kaip bus apmokestinamos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) apmokestinamosios  pajamos nuo  2009  metais  prasidėjusio  mokestinio  laikotarpio?

Nuo 2009 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) apmokestinamasis pelnas (ar jo dalis), proporcingai tenkantis pajininkų, kurių ūkis arba valda atitinka Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 23 punkte nustatytus kriterijus, pajinių įnašų vertei paskutinę mokestinio laikotarpio dieną, bus apmokestinamas taikant 0 procentų pelno mokesčio tarifą, jeigu:

            1) per mokestinį laikotarpį daugiau kaip 50 procentų kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) pajamų sudarys pajamos iš žemės ūkio veiklos, arba 

            2) per mokestinį laikotarpį daugiau kaip 85 procentus kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) pajamų sudarys pajamos iš žemės ūkio veiklos ir (arba) pajamos už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus ir  (arba) savo nariams parduotus degalus, trąšas, sėklas,  pašarus, priemones nuo kenkėjų ir piktžolių bei materialųjį  turtą,  skirtą  naudoti  tik  savo  narių žemės ūkio veikloje.

Kooperatinės bendrovės (kooperatyvai), kurios iki 2009 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio taikymo pradžios taikė 0 procentų pelno mokesčio tarifą, už 2009 metais prasidėjusį mokestinį laikotarpį apskaičiuotą likusią apmokestinamojo pelno dalį apmokestins taikant 5 procentų pelno mokesčio tarifą, o už 2010 metais prasidėjusį mokestinį laikotarpį – 10 procentų pelno mokesčio tarifą. Tačiau šios nuostatos kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams) taikomos tik tuo atveju, jeigu:

1) per mokestinį laikotarpį daugiau kaip 50 procentų kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, arba 

              2) per mokestinį laikotarpį daugiau kaip 85 procentus kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos ir (arba) pajamos už parduotus įsigytus  iš savo narių  šių narių pagamintus žemės ūkio produktus  ir  (arba)  savo nariams parduotus degalus, trąšas, sėklas,  pašarus, priemones nuo kenkėjų ir piktžolių bei materialųjį  turtą,  skirtą  naudoti  tik  savo  narių žemės ūkio veikloje.