Gyventojai, neįsteigę juridinio asmens, turi teisę užsiimti ūkine-komercine veikla įsigiję verslo liudijimą arba įregistravę individualią veiklą (pastaba, nereikia jos tapatinti su individualia įmone). Žemiau aptarsime kokius mokesčius turi mokėti individualia veikla užsiimantys asmenys.

Veiklos, įsigijus verslo liudijimą, apmokestinimas

Privalomojo sveikatos draudimo įmokos

Gyventojai, vykdantys individualią veiklą įsigijus verslo liudijimą, privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokas moka patys už save. Jie verslo liudijimo galiojimo laikotarpiu kas mėnesį moka 9 proc. minimalios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną (toliau – MMA) (šiuo metu MMA yra 800 Lt, todėl PSD įmoka yra 9 proc. nuo 800 Lt, t. y. 72 Lt) dydžio PSD įmoką.                    

Pavyzdys

Gyventojų pajamų mokestis

1) neįgaliesiems asmenims, asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių, tėvams (įtėviams), auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, profesinių ar aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose, tėvams (įtėviams), auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, motinai (įmotei) arba tėvui (įtėviui), kuris (kuri) vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį, jeigu šis mokosi dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje, profesinės ar aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, augina vienas (viena), bendrojo lavinimo, profesinių, aukštųjų mokyklų dieninių skyrių moksleiviams ir studentams, taip pat bedarbiams, kurie nustatyta tvarka įregistruoti teritorinėse darbo biržose;

2) asmenims, įsigyjantiems verslo liudijimą verstis verslo liudijime nurodytos rūšies veikla visoje Lietuvos Respublikoje, išskyrus Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Palangos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus miestų savivaldybių ir Marijampolės bei Neringos savivaldybių teritorijas, arba konkrečios savivaldybės teritorijoje, išskyrus Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Palangos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus miestų savivaldybių ir Marijampolės bei Neringos savivaldybių teritorijas;

3) asmenims, įsigyjantiems verslo liudijimą verstis tradicinių amatų veikla;

4) asmenims, kurie laikotarpiu, kuriam įsigyjamas verslo liudijimas, gauna su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų.

Deklaracijų pateikimas

Gyventojai, kurie mokestiniu laikotarpiu buvo įsigiję verslo liudijimą privalo pateikti iki kitų metų gegužės 1 d. metinę pajamų mokesčio deklaraciją net ir tuo atveju, jeigu individualios veiklos pajamų negavo.

Socialinis draudimas

Asmenys, kurie vykdo individualią veiklą turėdami verslo liudijimą privalomai draudžiami tik pagrindinei pensijos daliai (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (VSDĮ) 4 str. 4 d. 1 punktas).

Socialinio draudimo įmokų tarifas yra įtvirtintas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2009 metų rodiklių patvirtinimo įstatyme (2008 12 18 Nr. XI-70, Žin., 2008 12 30, Nr. 149-5998)(toliau - Rodiklių įstatymas) ir sudaro 50 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos.

Tam tikrais VSDĮ 8 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais asmenys, kurie vykdo individualią veiklą turėdami verslo liudijimą, socialinio draudimo įmokų gali nemokėti (tas laikotarpis bus neįskaitytas į socialinio draudimo stažą:

1) gauna socialinio draudimo senatvės ar socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, paskirtą pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą;
2) gauna šalpos pensiją ar šalpos kompensaciją, išskyrus šalpos našlaičių pensiją, paskirtą pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą;
3) gauna su socialinio draudimo santykiais susijusią (socialinio draudimo) senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją iš Europos Sąjungos valstybės narės, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės, Šveicarijos Konfederacijos arba šalies, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį dėl socialinės apsaugos taikymo;
4) yra laisvės atėmimo vietose arba jiems Baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka teismo nuosprendžiu yra paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo medicinos priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose;
5) privalomai draudžiami socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus;
6) yra sukakę socialinio draudimo senatvės pensijos amžių pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą.

Gyventojų, įsiregistravusių individualią veiklą, apmokestinimas

Privalomojo sveikatos draudimo įmokos

Gyventojai, įregistravę individualią veiklą, PSD įmokas moka taip pat patys už save. Jie kas mėnesį moka 9 proc. MMA dydžio PSD įmokas (t.y. 72 Lt), išskyrus gyventojus, kurie:

·      patenka ir į draudžiamųjų valstybės lėšomis kategoriją ir (ar)

·      gauna darbo užmokesčio pajamas.

Pavyzdys

Gyventojų, įregistravusių individualią veiklą, metinė PSD įmoka negali būti mažesnė kaip 9 proc. 12 MMA (864 Lt), išskyrus asmenis, kurie:

·         patenka ir į draudžiamųjų valstybės lėšomis kategoriją ir (ar)

·         gauna darbo užmokesčio pajamas.

Gyventojų pajamų mokestis

Gyventojų, įregistravusių individualią veiklą, pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu, išskyrus gyventojų, kurie verčiasi individualia veikla ir yra įregistruoti pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais arba savo individualiai veiklai priskiria ir joje naudoja ilgalaikį turtą, individualios veiklos pajamas. Šių gyventojų individualios veiklos pajamos pripažįstamos pagal kaupimo apskaitos principą, t. y. pajamos pripažįstamos tada, kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant į pajamų gavimą (pvz., prekių pardavimo pajamos pripažįstamos uždirbtomis tada, kai prekės yra parduotos; pajamos už paslaugas laikomos uždirbtomis, kai paslaugos arba darbai yra atlikti).

Gyventojai, įregistravę individualią veiklą, privalo pradėti taikyti kaupimo apskaitos principą tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį jis įregistruojamas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju arba priskiria turtą individualiai veiklai ir taiko iki veiklos pabaigos.

Pastebėtina, kad gyventojų, vykdančių sporto veiklą ir atlikėjo veiklą, pajamos visais atvejais pripažįstamos jų gavimo momentu.

Gyventojų, įregistravusių individualią veiklą, pajamoms taikomas vienas - 15 proc. pajamų mokesčio tarifas. 15 proc. pajamų mokesčio tarifas skaičiuojamas nuo skirtumo, kuris gaunamas iš gautų ar uždirbtų individualios veiklos pajamų atėmus leidžiamus atskaitymus. Leidžiami atskaitymai – tai įprastinės ir būtinos individualiai veiklai vykdyti patirtos išlaidos, susijusios su pajamų gavimu (uždirbimu).

• gyvenamųjų pastatų ir patalpų įsigijimo išlaidos;
• lengvųjų automobilių, išskyrus tuos, kurie naudojami tik teikiant transporto arba vairavimo mokymo paslaugas ir (arba) nuomojami, įsigijimo išlaidos;
• kompiuterių programų susikūrimo išlaidos;
• kompiuterinių programų įsigijimo išlaidos, jeigu šios programos yra įsigytos iš asocijuotų asmenų arba yra įsigytos iš vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, arba gyventojų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra tikslinėje teritorijoje;
• į biudžetą mokamas pridėtinės vertės mokestis;
• į biudžetą mokamas gyventojų pajamų mokestis;
• pirkimo (importo) pridėtinės vertės mokestis, įtrauktas į pridėtinės vertės mokesčio atskaitą;
• sumokėtos netesybos, į biudžetą ir valstybės pinigų fondus sumokėtos baudos, delspinigiai ir kitos sankcijos už teisės aktų pažeidimus;
• išlaidos paramai ir dovanoms;
• reprezentacijos išlaidos;
• išmokos užsienio gyventojams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra tikslinėse teritorijose;
• gyventojo padarytas žalos atlyginimas;
• išmokos, nuo kurių gyventojas privalėjo išskaičiuoti pajamų arba pelno mokestį, tačiau jo neišskaičiavo;
• išmokos užsienio vienetams, kurie įregistruoti ar kitaip organizuoti tikslinėse teritorijose, jeigu išmokas mokantis gyventojas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta tvarka vietos mokesčio administratoriui neįrodo, kad tokios išmokos yra susijusios su jas mokančio gyventojo ir jas gaunančio užsienio vieneto įprastine veikla ir kad išmokas gaunantis užsienio vienetas valdo turtą, reikalingą tokiai įprastinei veiklai vykdyti, ir jeigu išmoka ir ekonomiškai pagrįsta ūkinė operacija yra susijusios.

Jeigu gyventojas verčiasi kelių skirtingų rūšių individualia veikla, su tokios veiklos pajamų gavimu (uždirbimu) susiję leidžiami atskaitymai atimami atskirai pagal kiekvienos individualios veiklos rūšies pajamas.

Pažymėtina, kad individualią veiklą vykdančių gyventojų, kurių pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu, leidžiamų atskaitymų suma negali viršyti per tą mokestinį laikotarpį gautų individualios veiklos pajamų.

Individualios veiklos išlaidos turi būti pagrįstos dokumentais, turinčiais visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos aktuose numatytus privalomus apskaitos rekvizitus, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nenustato, kad tam tikri rekvizitai atitinkamiems dokumentams nėra būtini.

Tokiais atvejais, kai gyventojas prekes ir paslaugas įsigyja iš užsienio vienetų ir gyventojų, jo patirtos išlaidos gali būti grindžiamos užsienio vienetų ir gyventojų surašytais dokumentais, jeigu iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį.

Individualią veiklą vykdantiems gyventojams, kurie pajamas pripažįsta pagal kaupimo principą, suteikiama teisė susidariusius mokestinio laikotarpio nuostolius, kurie apskaičiuojami iš individualios veiklos pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas ir leidžiamus atskaitymus, perkelti į kitus mokestinius metus. Šiuos nuostolius gyventojas gali perkelti neribotą laiką, numatant, kad toks perkėlimas nutraukiamas tik tada, kai gyventojas nutraukia veiklą, dėl kurios mokestiniai nuostoliai susidarė. Jeigu individualią veiklą vykdantys gyventojai gauna mokestinius nuostolius ilgiau negu vienerius metus, pirmiausia perkeliami ankstesnių metų nuostoliai. Vėliau patirti mokestiniai nuostoliai perkeliami tik padengus ankstesnių metų nuostolius.

Atkreipiame dėmesį, kad jeigu gyventojas verčiasi kelių skirtingų rūšių individualia veikla, iš skirtingų individualios veiklos rūšių susidarę mokestiniai nuostoliai gali būti dengiami tik tos rūšies veiklos, dėl kurios tokie nuostoliai susidarė, pajamomis.

GPMĮ nuostatos, kiek jos susijusios su pajamų ir leidžiamų atskaitymų pripažinimu pagal kaupimo apskaitos principą (įskaitant mokestinių nuostolių perkėlimą), taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. Gyventojas, kuris verčiasi individualia veikla ir yra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju arba savo individualiai veiklai priskyręs ir joje naudoja ilgalaikį turtą, jau 2009 metais gali pasirinkti kaupimo apskaitos principą. Šiuo atveju gyventojas leidžiamiems apskaitymams gali priskirti 2008 m. mokestiniu laikotarpiu patirtas išlaidas, jeigu jos susijusios su 2009 m. uždirbtomis pajamomis.

Deklaracijų pateikimas

Gyventojas, kuris mokestiniu laikotarpiu buvo įregistravęs individualią veiklą, privalo pateikti iki kitų metų gegužės 1 d. metinę pajamų mokesčio deklaraciją net ir tuo atveju, jeigu individualios veiklos pajamų negavo.

Socialinis draudimas

Asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims ir ligos ir motinystės socialiniam draudimui, kai draudžiama tik motinystės, tėvystės bei motinystės (tėvystės) išmokoms.

Bendras socialinio draudimo įmokų tarifas - 28,5 procento (Rodiklių įstatymo 3 str. 8 dalis). Jo dydžiai atskiroms socialinio draudimo rūšims:

1) pensijų socialiniam draudimui – 26,3 procento;
2) ligos ir motinystės socialiniam draudimui, kai draudžiama motinystės, tėvystės bei motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms – 2,2 procento.

2009 metai – bendras tarifas 10 proc.;
2010 metai – bendras tarifas 20 proc.;
2011 metai – bendras tarifas 28,5 proc.

Mokestis yra skaičiuojamas nuo valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruotų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų ir apskaičiuotos mokestinių metų individualios veiklos pajamų mokesčio sumos skirtumo.

Gyventojų, įsiregistravusių individualią veiklą arba įsigijusių verslo liudijimus, apmokestinimas nekilnojamo turto mokesčiu

Pažymėtina, kad individualioje veikloje įgijus verslo liudijimą naudojamas minėtų paskirčių NT nėra apmokestinamas, nes su tuo turtu susijusios išlaidos negali būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams. Tačiau, jeigu iš gyventojo, įsigijusio nuomos verslo liudijimą, išsinuomotą NT nuomininkas (fizinis asmuo) priskiria aukščiau paminėtoms individualioje ar ekonominėje veikloje naudojamo turto kategorijoms, tai šio NT savininkui atsiranda prievolė mokėti NT mokestį

• savininko naudojamas žemės ūkio veiklai, taip pat žemės ūkio paskirties žemėje auginant ar perdirbant taip išaugintą produkciją, t.y. ūkininko ir jo partnerių ūkininko ūkyje, įregistruotame Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka, žemės ūkio produkcijai išauginti ar išauginti ir perdirbti naudojamas NT;
• savininko naudojamas švietimo darbui, socialinei globai ir rūpybai;
• savininko naudojamas kulto apeigų reikmenų gamybai, laidojimo paslaugoms teikti;
• esantį kapinių teritorijoje;
• naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai savininko, Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo (Žin., 2004, Nr.153-5573) nustatyta tvarka įgijusio meno kūrėjo statusą.

Savivaldybės savo biudžeto sąskaita gali atleisti gyventojus nuo NTM arba jį sumažinti, tačiau šie asmenys vis tiek privalo iki kitų kalendorinių metų vasario 1 dienos pateikti NT mokesčio deklaraciją.

Parengta pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos medžiagą